ATĖJO LAIKAS IR MAN PRISIDĖTI

Rytas. Ričardo Šileikos nuotrauka
Rytas. Ričardo Šileikos nuotrauka

ATĖJO LAIKAS IR MAN PRISIDĖTI

 Lukas Arlauskas, Šilutės Vydūno gimnazija, I g klasė

 

Žiūriu pro langą. Kaštonas, klevas, eglė, pušis, ąžuolas. Privatūs namai ir daugiaaukščiai, mano kvartalo gatvė. Vyrai, moterys, vaikai. Mano kiemo Lietuva. Čia aš gimiau, čia aš užaugau, čia aš mokausi, čia aš gyvenu.

Žmogui yra svarbus savas kraštas, sava gimtinė, sava Tėvynė. Kiekvienas stengiasi ją išsaugoti. Žmogus savo kraštą myli, nes tai ‒ jo pradžia. Neretai jo kraštas būna ir jo pabaiga.

Mes paveldėjome charakterį, pomėgius, tikėjimą, šventes iš savo protėvių, kurie gyveno Lietuvos teritorijoje. Ilgus šimtmečius siekėme laisvės. Lietuviai ‒ tvirta tauta, mokanti suprasti, užjausti ir padėti silpnesniam. Dauguma sako, kad užsienio žmonės atviresni, tačiau, jei žmogus yra tarsi atversta knyga, su juo nebus įdomu bendrauti.

Jau XVI amžiaus literatūroje galima rasti patriotizmo dvasią. Kiekvienam iš mūsų, lietuvių, geriausią pavyzdį rodo LDK didysis etmonas Mikalojus Radvila Rudasis. Tai sprendžiame iš Jono Radvano poemos ,,Radviliada“:

Tujai, viltie Lietuvos, atsidavusi mūsų valstybės

saule, kuri ir bėdas, ir pašlijusius reikalus greitai

vėl pataisai ir kuri visomis jėgomis pragaištingo

amžiaus paveikslą mainai. Tu saviškiams padėk ir iškirsdink

mūšy bailius maskviškius, nes tik vienas gali nugalėti ‒

taip aš galvoju ir to, jei neapvilia nuojauta, laukiu.

 

Mikalojus Radvila mylėjo savo Tėvynę, gerbė jos tradicijas, buvo religingas žmogus, geras oratorius. Kad tokių žmonių Lietuvoje daugiau būtų, tai dėl savo Tėvynės padarytų nuostabių dalykų.

Lietuvos žemė patyrusi daug karų ir okupacijų. Jos istorija pilna dar tebekraujuojančių žaizdų. Juk netgi keletą amžių šis vardas iš žemėlapio buvo ištrintas, Lietuva tempė Rusijos imperijos, vėliau SSRS naštą. Ainių žemę per Antrąjį pasaulinį karą mindė ir niokojo sovietai, trypė naciai. Tačiau pokariu Lietuva tapo tiksinčia nepriklausomybės bomba, kuri kada nors turėjo sprogti.

Lietuvos piliečiai, sportininkai, politikai, menininkai buvo tie katalizatoriai. Visi norėjo laisvės ir visi siekė jos kaip įmanydami. Tačiau tik po penkiasdešimties metų sovietų okupacijos Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių sugebėjo pasipriešinti Maskvai. Istorikai naudoja terminą ,,Dainuojanti revoliucija“. Buvo sukurta daug dainų Lietuvos nepriklausomybės tema. Bene labiausiai žinoma  Justino Marcinkevičiaus žodžiais  Eurikos Masytės ,,Laisvė“:

 Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,  

 Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro,   

Taip kaip uždaro vakarą naktis,   

O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.

Tokie kūriniai skatino žmonių patriotiškumą. Dar vienas nepriklausomybės skatintojas buvo Algirdas Kaušpėdas ir jo roko grupė ,,Antis“. Pasiskelbusi ,,perestroikos“ grupe, ,,Antis“ greitai tapo svarbiu reiškiniu Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo istorijoje ir prisidėjo prie Sąjūdžio.

.

1989 metais Baltijos šalių nepriklausomybės troškimas išsiveržė. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės susikabino į vieną 650 kilometrų ilgumo eilę ir sudarė vadinamąjį Baltijos kelią, kuris nusitęsė nuo Vilniaus Gedimino bokšto per Rygą iki Talino Hermano bokšto. Tai parodė beginklį žmonių pasipriešinimą ir jų norą būti laisviems ir nepriklausomiems. 1990‒1991 metų įvykiai tik patvirtino šį siekį. Nepriklausomybės atkūrimas kovo 11 dieną ir beginklis pasipriešinimas sovietų armijos tankams sausio 13 dieną buvo stiprus smūgis sovietams, kurie negalvojo, kad kas nors galėtų sukilti prieš tokią stiprią valstybę.

Po keturiolikos nepriklausomybės metų Lietuva atitiko Kopenhagos kriterijus, tapo demokratine valstybe, gerbiančia žmogaus teises, ir įstojo į Europos Sąjungą ir NATO. Šios organizacijos padeda Lietuvai: NATO lėktuvai patruliuoja oro erdvėje, o ES remia ekonomiką.

Lėkė metai, bėgo nepriklausomos Lietuvos dienos. Keitėsi prezidentai ir vyriausybės. Dabar Lietuvai vadovauja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tauta ja pasitiki. Pasitikiu ir aš. Džiugu, kad mūsų valstybei vadovauja prityrusi, išsilavinusi, griežta ir mylinti savo tautą vadovė. Už ypatingus nuopelnus Prezidentė yra apdovanota Lietuvos Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine bei daugelio kitų šalių aukšto lygio apdovanojimais. Daug dėmesio ji skiria žmonių gerovei, vaikams, socialiniams poreikiams, pritaria ir remia įvairių organizacijų renginius ir akcijas. Manau, kad ateis diena,  kai Lietuva ekonomiškai sustiprės.

Vakar. Ričardo Šileikos nuotrauka
Vakar. Ričardo Šileikos nuotrauka

Džiaugiuosi, kad gimiau nepriklausomoje ir laisvoje Lietuvoje, nes šiuo metu suteikiamos geros sąlygos mokytis ir galima lengviau pritaikyti namų mokymą tokiems kaip aš. Man dėl ligos reikalingas kompiuteris rašymui, nes ranka nerašau. Turėdamas kompiuterį, galiu dalyvauti konkursuose, olimpiadose, kituose projektuose (pvz., vertimų projektas ,,Tavo Žvilgsnis“, jaunųjų talentų skatinimo programa). Aš siekiu geriausių rezultatų, nes noriu būti nepriklausomas žmogus. Mokausi ir dirbu todėl, kad žinočiau ir vėliau tas žinias galėčiau panaudoti Lietuvos labui.

Aš planuoju dirbti vardan Lietuvos. Myliu savo Tėvynę ir noriu, kad ji gyvuotų ilgai. Mano ištakos yra Lietuvoje. Mano seneliai ir proseneliai visą laiką čia gyveno, dirbo ir mylėjo savo Tėvynę. Dabar, proseneliams stebint mane iš viršaus, atėjo laikas ir man prisidėti prie Tėvynės išlikimo…

 Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *