Ignalinos gimnazijos abiturientė Darija Žuravliova sveikina „Meno bangas“ ir jų bičiulius su artėjančiomis šventėmis ir siunčia pamąstymą apie mums visiems svarbų Kalėdų metą.
Darija Žuravliova
Ar sugrįš Kalėdų prasmė?
Nuo lapkričio pradžios parduotuvių vitrinos pasipuošia įvairiausiais kalėdiniais suvenyrais – puodeliais, žvakėmis, eglutės žaisliukais. Aplink trykšta raudonos ir baltos spalvos. Internetas tiesiog ūžia nuo skelbimų, nuolaidų, išpardavimų. Iš komodų išsitraukiame kalėdinę atributiką, puošiame namus, jau lapkričio viduryje rytais kavą geriame iš „Merry Christmas“ užrašais padabintų puodelių. Pasipuošiame žaliaskares eglutes, būtinai „pasidarome“ asmenukę ir tuo pasidalijame su visu pasauliu. Juk jeigu eglutės neįkėlei į veidaknygę, jos tuomet lyg ir nepapuošei, jos lyg apskritai nėra!
Iki Kalėdų lieka mėnuo. Užrašų knygelėse paslapčia planuojamės, kokią sumą galime išleisti dovanoms, ką pirksime tėvams, broliui ar geriausiam draugui.
Viskas lyg ir gerai.
Bet visgi.
Išvargstame nuo pompastikos. Prarandame suvokimą, jog Kalėdos – ne dovanų, ne išgertuvių, ne dirbtinumo šventė. Pamirštame, jog Kalėdos – šeimos ir gerumo šventė.
Džiaugiuosi, jog mano Kalėdos – tikros ir ramios. Esu dėkinga šeimai, kurioje augu. Draugai nesupranta, kodėl nešvenčiu Kalėdų drauge su jais. Kiekvienais metais turiu paaiškinti, jog nesu katalikė. Namuose tikroji Kalėdų nuotaika pradeda vyrauti tik po Naujųjų metų sutikimo. Bėgant metams nepraradau Kalėdų iš vaikystės – svarbiausi jose močiutės namai, židinys, pusbroliai, pusseserės, juokas, pyragai.
Gruodžio 25 dienos vakarą ieškau šilto filmo internete. Užklydusi į veidaknygę, šiek tiek nustebau: pilna nuotraukų. Ne su šeima, ne prie eglės. Socialinė erdvė lūžta nuo išgertuvių – su draugais, su mylimaisiais. Sodybose, namuose, butuose. Stalai nukrauti ne močiutės keptais pyragais, ne salotomis, o alkoholiu.
Nesuprantu šios dvidešimt pirmojo amžiaus tradicijos, atsiradusios šimtmečių sandūroje.
Kodėl Kalėdos darosi tokios ciniškos? Naujienų svetainių kriminalų skiltys šiomis dienomis dar labiau prisodrinamos purvinų, kruvinų įvykių. Nejaugi nepasiilgstame ramybės ir tylos? Ar tikrai per dažnai šventes švenčiame su tėvais, šeimose, jog galime sau leisti Kalėdų vakarą užtvindyti smegenis alkoholiu neaiškiuose vakarėliuose? Kodėl Kalėdos tapo daiktų šlovinimo švente ir baigia sunaikinti protėvių tradicijas?
Atsakymo internetas kol kas nesiūlo.