Aistė Jonynaitė. Eilėraščiai

 

Aistė Jonynaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Aistė Jonynaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Mokausi Vilniuje, tiksliau ‒ Vilniaus licėjuje, trečioje klasėje. Šiaip dažnai pagalvoju, kad daugelyje vietų esu herakleitiškai, taip dviprasmiškai: tuo pat metu jose būnu ir nebūnu. Kad ir dabar: mintimis kartoju neseniai matytą spektaklį, kartoju sąvokas ir biologijos kontroliniams, taip pat mintimis jau sėdu į tėčio automobilį, kuriame man primenama, kad ir vėl vėluoju. 

 Aistė Jonynaitė

Grįžimai

Rūtelei

 

klaidžioju senamiesčio gatvėmis

laukiu spektaklio pradžios

pradžios šios dienos

ir kitų dienų pradžių kur nebuvo

kur nebuvo gatvių mieste ir nebuvo

kas mane jose pasitiktų

išlydėtų su šypsenom arkų

ar su šypsenom senam asfalte

kur nebuvo Zonos pasukus už skersgatvio

ir tekdavo grįžus žemyn

gulėt šalia veidrodžio

šalia veido rodančio daug abejonių

manding tekdavo jausti kad to ir nenoriu

bet užbūrė man

įstrigti to veido raudonam taške

 

 

H.B.

 

taip kartais būna, kad ima ir susišneka

mama ir tėtis prieš mano gimtadienį

kai viskas aplinkui septynioliktą kartą dūžta

taip pat būna kartais, kad du praeiviai nuslysta ledu ant tų pačių

atsitiktinio gyvenimo duženų

 

tada paprastai

nusijuokiama

kreivų dantų

skylėmis prašvilpia

kandus vėjas

išsprūsta keli

visai neplanuoti

žodžiai

lyg kokie kūdikiai

ir tik vėliau

reikia

juos plėtot

vystyti

——————–

viskas dinamiška

greit įsielektrina

vos ištari

nes vėl žiema

ir užkasiau darže atsiminimus

kad nesušaltų

todėl ir sėdžiu

todėl be veido

todėl nuoga

ir žodžiai virpina kūną

kuris priaugo

keliolika metų

nuo tada kai tėtis su mama

nukrito ant to asfalto

————————–

taip kartais būna, kad ima ir susišneka

mama ir tėtis

kai seka man pasaką

 

Mintys bežiūrint į atvaizdą veidrodyje

 Mama pasakojo:

vaikystės nebeatmena

tik kažkur iš pasąmonės kartais randasi monotoniški

vandens sėmimo ir liejimo veiksmai

 

vanduo buvo šaltas

pasakojo

tuomet jos namuose karšto dar nebuvo

nebuvo ir kas jį pašildytų

 

vanduo buvo toksai šaltas

kad sustirusios močiutės rankos apsiriko

ir vietoj galiukų mamai nurėžė visus plaukus

 

Pasakojo:

jaunystė greit prabėga

kai vaikystėj semtą šaltą vandenį

vis šildai akyse

vis lieji

mokyklos koridoriuose

 

jaunystė užsibūna tik

tarp

čiur

čiurlesio knygų ir akmenų

kurie po kojom einant iš ganyklos

semia išlietą vandenį

 

iš tikrųjų

mama nepasakojo

jai nereikėjo

 

Iš ciklo „Rytinėjimaisi“

-nelyginis

sėdžiu su pižama

nežinau ką veikti

užmigo sesuo ant kelių

 

–lyginis

kai pabundu aštuntą ryte

būna aštuonios vakaro

todėl toliau miegu

 

—nelyginis

Kelkis jau reikia eiti

 

okey, minutę

 

—-lyginis

sėdžiu su pižama

nežinau bau vaikšto

drambliukai ant mano kelnių ar Indijoje

 

—–nelyginis per pilnatį

nemigos naktys

kai už lango lyja

pro langą kas sykį šoka Polanskio

filmas

 

——lyginis

laikas pavargsta

 

ilsisi kai atsikeliu per anksti

kai atsikeliu vaikystėj

ir žadinu mamą kad įjungtų filmukus

būna keturios ryto

po trijų valandų bus ir penkios

 

——-nelyginis

vis brendu iš snaudulio

visas drebantis

aklas daužausi po koridorius

 

ieškau išėjimo iš sapno

tuščia

nauja diena dar neatako

 

Jau žydint. Neringos Dangvydės nuotrauka
Jau žydint. Neringos Dangvydės nuotrauka

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *